Mintis kilo apie lėtus savaitgalio rytus, kuomet nereikia skubėti, kuomet nereikia greitų pusryčių.. Nors sąlyginai kepta avižinė košė ir gi nėra ilgai ruošiamas pusryčių variantas. Lyginu savo rytus prieš darbą, kuomet turiu skubėti, laiko tikrai leidžiu sau nedaug.
Šeštadienio rytą parsinešiau iš šaldiklio paskutinį indelį šaldytų šilauogių, ech.. Lauksiu naujo derliaus 🙂 Taip kilo mintis, kad pasiilgau švelnaus ir kvapnaus keptų šilauogių aromato ir tirpstančio skonio. Juk tos keptos, ištryškusios uogytės turi savo vasaros skambesį. O rytas su kepta baltimine koše, praturtinta tirpstančiomis uogomis, ar gi ne namų jaukumu alsuojantis derinys..?