Avinžirniai anakardžių kreme su keptais burokėliais – kai skoniai ir savybės susijungia į harmoniją
Šis receptas – mano vidinė kūryba. Tai rezultatas iš loginės sekos, kurią jaučiu viduje, bei delioji pažinus Ajurvedos maisto skonius ir savybes. Kaip man įdomu ir kokius neapsakomus rezultatus pavyksta sukurti.
Burokėlių saldumas, prieskonių šiluma, švelnus anakardžių kremas su gaivia kalendra ir ypatingos alyvuogių aliejaus skonio natos susilieja tiesiog tobulai.
Man įdomu pažinti, kokias savybes turi kiekvienas ingredientas, kaip jos sąveikauja tarpusavyje ir kaip, pasitelkus šias žinias, galima individualizuoti savo mitybą.
Ajurvedoje maistas vertinamas ne vien pagal maistines medžiagas. Čia svarbus rasa (skonis), guna (savybės), virya (šildantis arba vėsinantis potencialas), vipaka (poveikis po virškinimo).
Tai leidžia į maisto gaminimą pažvelgti kur kas kūrybiškiau. Ne aklai kartoti receptą, o suprasti, kodėl vienus produktus deriname su kitais ir kaip gaminimo būdas, prieskoniai bei konsistencija keičia viso patiekalo savybes.
Ingredientai
Keptiems burokėliams:
2 vidutiniai burokėliai
½ a. š. džiovinto imbiero
½ a. š. kmynų
½ a. š. šviežiai tarkuoto muskato riešuto (galima mažiau, jei norisi švelnesnio skonio)
NOMIA ypač tyras alyvuogių aliejus
Anakardžių kremui:
1 puodelis anakardžių riešutų
150 ml vandens (prireikus daugiau)
1 pundelis šviežios kalendros lapelių
Citrinos arba laimo sulčių pagal skonį (galima naudoti ir šlakelį obuolių acto)
Avinžirniams:
Apie 1 puodelis sausų avinžirnių
Žiupsnelis asafetidos
½ a. š. kumino
Gabaliukas šviežio imbiero
½ a. š. juodųjų garstyčių sėklų
½ a. š. kmynų
Žiupsnelis ciberžolės
Alyvuogių aliejus prieskoniams pašildyti
Druska pagal skonį
Patiekimui: sezamų sėklos ir I Tattoli Chianti Classico DOP ypač tyras alyvuogių aliejus.
Gaminimas:
1. Burokėliai
Burokėlius supjaustau juostelėmis, apibarstau džiovintu imbieru, kmynais ir tarkuotu muskato riešutu. Apšlakstau NOMIA alyvuogių aliejumi, išmaišau ir kepu 200 °C orkaitėje apie 25 minutes, kol suminkštėja.
2. Anakardžių ir kalendros kremas
Anakardžius nuplaunu, užmerkiu 30 minučių. Vandenį nupilu, įpilu 150 ml švaraus vandens, sudedu kalendros lapelius ir sutrinu iki vientisos kreminės tekstūros.
3. Avinžirniai
Avinžirnius mirkau bent 4 valandas, geriausia per naktį. Nuplaunu ir verdu švariame vandenyje, vieną kartą pakeisdama virimo vandenį. Įberiu asafetidos ir kumino, bei druskos. Verdu, kol avinžirniai visiškai suminkštėja. Dalį nuoviro pasilieku.
4. Skonių sujungimas
Keptuvėje su trupučiu aliejaus pašildau smulkintą šviežią imbierą, juodųjų garstyčių sėklas ir kmynus. Kai prieskoniai paskleidžia aromatą, įberiu ciberžolės. Sudedu virtus avinžirnius, supilu anakardžių kremą ir išmaišau.
Padažas tirštėja, todėl pilu avinžirnių nuoviro, kol gaunu norimą konsistenciją. Pagardinu pasirinktomis rūgščiomis sultimis ir druska.
5. Patiekimas
Lėkštėje derinu kremiškus avinžirnius ir keptus burokėlius, apibarstau sezamų sėklomis. Pabaigoje užpilu I Tattoli alyvuogių aliejaus. Būtent jis suteikia paskutinį skonio akcentą.
Burokėliai – saldumas ir sunkumas
Burokėlių skonyje dominuoja natūralus saldumas (madhura rasa), kuris Ajurvedoje tradiciškai siejamas su maitinančiomis, sunkesnėmis (guru) savybėmis.
Kepant saldumas tampa dar ryškesnis, o tekstūra – minkšta. Tačiau kepimas taip pat pašalina dalį drėgmės.
Todėl burokėlius pagardinau džiovintu imbieru, kmynais ir muskatu. Jų aromatingas, aštrokas charakteris sukuria kontrastą burokėlių saldumui. Pagal Ajurvedos principus šildantys prieskoniai taip pat tradiciškai naudojami virškinimo funkcijai palaikyti.
Avinžirniai – sutraukiantis skonis, sausumas ir lengvumas
Nors avinžirniai gali atrodyti sunkūs virškinti, klasikinėje Charaka Samhita jie apibūdinami kaip pasižymintys lengva (laghu), sausa (ruksha) ir sutraukiančia (kashaya) prigimtimi.
Vadinasi, svarbu atskirti Ajurvedoje apibūdinamą produkto savybę nuo to, kaip konkrečiai jį toleruoja mūsų virškinimo sistema.
Būtent avinžirnių sausumą šiame recepte norėjau atsverti aliejingumu (snigdha) ir drėgnesne konsistencija (drava).
Juos mirkau, gerai išverdu, derinu su kremu ir prieskoniais. Asafetida, kuminas, kmynai bei imbieras Ajurvedos virtuvėje tradiciškai naudojami ruošiant ankštinius, ypač kai norima sumažinti pilvo pūtimo pojūtį. Vis dėlto jų poveikis kiekvienam žmogui individualus.
Anakardžiai – maitinantis kremiškumas
Anakardžiai yra riebalų turintys, sotūs riešutai. Ajurvedinės mitybos požiūriu jie dažniausiai priskiriami sunkesnių (guru) ir aliejingesnių (snigdha) produktų grupei.
Todėl jų kremo nepalikau labai tiršto. Įmaišiau kalendros lapelių, o patį padažą praskiedžiau avinžirnių nuoviru.
Kalendra suteikia gaivų skonį ir tradiciškai siejama su vėsinančiomis savybėmis. Tačiau ji savaime nepanaikina anakardžių sunkumo – svarbus ir bendras jų kiekis.
Alyvuogių aliejus – skonis, charakteris ir aliejingumo guna
Šiame patiekale panaudojau du skirtingus ypač tyrus alyvuogių aliejus.
NOMIA Estates of Mani – burokėliams kepti. Jis suteikia aliejingumo, padeda prieskoniams tolygiai padengti daržoves ir papildo jų tekstūrą.
I Tattoli Chianti Classico DOP – patiekalui užbaigti. Šio aliejaus gamintojo nurodytame skonio profilyje atsiskleidžia artišokų, migdolų, rukolos, kedro riešutų ir žalio obuolio natos. Būtent šiame patiekale jo žoleliškumas ir subtilus kartumas labai gražiai kontrastuoja su saldžiais burokėliais bei švelniu anakardžių kremu.
Ajurvedos požiūriu aliejų pirmiausia sieju su snigdha – aliejingumo savybe. Nors kai kurie šiuolaikiniai Ajurvedos aiškinimai alyvuogių aliejų vadina lengvesniu už kitus riebalus, vienareikšmiškai priskirti jam laghu guną nebūtų tikslu.
Alyvuogių aliejuje natūraliai yra fenolinių junginių, susijusių su jam būdingu kartumu ir aitrumu.
Kaip tą patį patiekalą pritaikyti pagal došas?
Čia ir atsiskleidžia Ajurvedos mitybos individualumas. Vienas receptas nėra vienodai tinkamas visiems, tačiau jį galime keisti, atsižvelgdami į vyraujančias savybes ir savijautą.
Vata – daugiau šilumos, drėgmės ir aliejingumo.
Vatai tradiciškai būdingas sausumas (ruksha), šaltumas (shita) ir lengvumas (laghu).
Šį patiekalą siūlyčiau patiekti šiltą, su skystesniu anakardžių padažu ir pakankamu kiekiu aliejaus. Ypač atidžiai paruošti avinžirnius – gerai išmirkyti, išvirti iki minkštumo, naudoti kumino, kmynų, šviežio imbiero ir truputį asafetidos. Džiovinto imbiero burokėliams nepadauginti.
Kadangi avinžirniai yra sausi ir gali didinti Vatos simptomus, net ir taip paruoštą patiekalą svarbu vertinti pagal individualų toleravimą.
Pitta – mažiau aštrumo, daugiau švelnumo.
Pitai tradiciškai būdingos karščio (ushna) ir aštrumo (tikshna) savybės.
Todėl sumažinčiau imbiero, garstyčių ir kitų kaitrių prieskonių kiekį, papildomai naudočiau pankolio sėklų, daugiau šviežios kalendros. Padažas gali būti kiek mažiau riebus ir sausesnis.
Vietoje citrinos rinktis šiek tiek laimo sulčių pagal skonį.
Kapha – mažiau sunkumo, daugiau aštrumo ir lengvumo.
Kaphai būdingas sunkumas (guru), šaltumas (shita) ir aliejingumas (snigdha).
Todėl mažinčiau anakardžių kiekį, padažą skysčiau ruoščiau su avinžirnių nuoviru, saikingai naudočiau aliejų. Dėčiau daugiau imbiero, kmynų ir, jei toleruojama, šiek tiek juodųjų pipirų.
Alyvuogių aliejaus kartokos ir aitrokos natos puikiai praturtina skonį, tačiau net ir polifenolių turintis aliejus išlieka riebalų šaltiniu, todėl čia svarbiausias saikas.
Tikroji Ajurvedos mitybos esmė – pažinti savo prigimtį ir dabartinę būseną
Kalbėdama apie mitybą pagal došas, noriu pabrėžti vieną svarbų dalyką.
Ajurvedoje svarbu ne tik mūsų įgimta konstitucija – prakriti, bet ir dabartinė organizmo būsena – vikriti.
Praktikoje tai reiškia stebėti, kurios savybės šiuo metu išryškėjusios: gal jaučiamas sausumas, šaltumas, sunkumas, karštis, o gal pastebimi virškinimo pokyčiai?
Vienas pagrindinių Ajurvedos principų – panašios savybės stiprina panašias, o priešingos padeda jas atsverti.
Todėl pažindami šešis skonius (rasa) ir dvidešimt savybių (guna), galime sąmoningiau rinktis ingredientus, prieskonius, proporcijas bei gaminimo būdus.
Tas pats burokėlis, avinžirnis ar alyvuogių aliejus gali tapti labai skirtingų patiekalų dalimi.
Man tai ir yra „Skonio burtai“ – kai receptas nėra griežta taisyklė, o pažinimu grįsta kūryba.
Jeigu norite geriau pažinti savo konstituciją, suprasti dabartinius organizmo poreikius ir išmokti individualiai derinti mitybą bei prieskonius, kviečiu į individualią konsultaciją.





