Rudenėlis, rudenėlis – kaip jis kvepia moliūgiene, bet norisi, kad joje būtų daugiau spalvų, daugiau skonių ir kuo daugiau naudos. O čia panašiai kaip paslėpti kai ką, ko nelabai valgo vaikai, nors ir ne tik vaikai – per savo paskaitas girdžiu, kaip ankštiniai nugula kažkur, kažkur. Tai žinokime, kad tai, kas jungia sveikatingumu pasižyminčias mėlynąsias zonas, – tai ankštiniai. Tai mokomės praktiškai, kaip jų daugiau įtraukti. Šį kartą įdėjau į sriubą, nors aš labai dažnai naudoju šį triuką 🙂 Ir dar sugrįžtant prie daržovių, mes Lietuvos krašte turim jų tiek nuostabių. Pastarnokas sriubai suteikia saldesnį skonį ir praturtina savo verte. Bulvės, morkos, svogūnas, česnakas, moliūgas – tai tas nostalgijos derinys, nepaliekantis abejingų. O cinkelis sriubos – sviestas: ech, jis visur man suteikia švelnumo ir skanaus prieskonio aromato.
 
 Ingredientai
1/2 vidutinio moliūgo (~800 g, be žievės ir sėklų)
2–3 morkos
1 pastarnokas
2 bulvės
1 mažas svogūnas
4 česnako skiltelės
1 puodelis geltonųjų lęšių (nuplautų)
vandens, kad apsemtų, bet gali nepilnai
1–2 v.š. sviesto
Prieskoniai: žiupsnis muskato, Himalajų druska, jei turite – svanų druska ir ajurvedos žolelės
Patiekimui: kepintos moliūgų sėklos, fermentinis tarkuotas sūris
 Gaminimas
Daržoves nulupkite ir supjaustykite kubeliais.
Į puodą sudėkite daržoves, lęšius, užpilkite vandeniu.
Virkite ~10–12 min. — geriau truputį nedavirti nei pervirti.
Pagardinkite prieskoniais, sutrinkite iki kremiškumo, įmaišykite sviestą.
Patiekite su skrudintomis moliūgų sėklomis ir tarkuotu fermentiniu sūriu.
Nauda
Lęšiai: baltymai sotumui, skaidulos žarnynui ir stabilesnei energijai.
Morkos: beta karotenas (akių ir odos sveikatai).
Bulvės: kalis širdžiai ir skysčių pusiausvyrai.
Pastarnokas: prebiotikas, padedantis mikrobiotai, ląstelienos šaltinis.
Sviestas: truputis riebalų padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir suteikia švelnumo.
Skanių spalvotų atradimų 🙂
Su šiluma,
Natalija
 




