Avinžirnių užtepėlė su saulėje džiovintais pomidorais ir saldžia bulve
Kartais norisi paprastai, šiltai ir… taip, kad būtų labai skanu. Šita užtepėlė – būtent tokia: kreminė, soti, su dūmo natomis ir lengvu saldumu iš saldžios bulvės. Tobula ant skrudintos duonos, su daržovių lazdelėmis, į lavašą ar net kaip padažas dubenėliui su kruopomis.
Ingredientai
1 puodelis avinžirnių (užmerkti per naktį)
1 didesnė saldžioji bulvė
5 česnako galvutės
~10 saulėje džiovintų pomidorų
1/2 citrinos sulčių
2–3 v. š. alyvuogių aliejaus
1 v. š. sezamų pastos (tahini)
- 1 a. š. ciberžolės, rūkytos paprikos, viduržemio jūros prieskonių ir ajurvedinių žolelių mišinio
- Himalajų druska (aviržirniams virti ir pagal skonį)
Gaminimas
Avinžirnius užmerkite per naktį. Kitą dieną nuskalaukite ir išvirkite su Himalajų druska iki minkštumo. Sultinį pasilikite – jo prireiks konsistencijai.
Saldžią bulvę perpjaukite į 4 dalis. Česnaką dėkite su odele.
Kepkite karšto oro gruzdintuvėje (tinka ir orkaitė):
česnaką išimkite po ~5 min.
bulvę kepkite, kol suminkštės (patikrinkite šakute).
Į smulkintuvą sudėkite: virtus avinžirnius, keptą saldžią bulvę, išspaustą keptą česnaką, saulėje džiovintus pomidorus, citrinos sultis, alyvuogių aliejų, tahini ir prieskonius.
Pilkite avinžirnių sultinio ir trinkite iki norimo tirštumo. Geriau pilti po truputį ir vis patikrinti.
Kaip patiekti
Ant skrudintos duonos su agurku / ridikėliais
Su morkų ir salierų lazdelėmis
Į lavašą su žalumynais ir marinuotu svogūnu
Kaip padažas dubenėliui: grikiai + daržovės, sėklos, daigai + ši užtepėlė
Mano mintys apie ribas mityboje
Šiuo metu mano gyvenime toks etapas, kai norisi daugiau lengvumo ir šilumos. Nežinau, ar čia jogos studijos taip veikia, bet vis dažniau pagaunu save krypstančią link augalinės mitybos. Jogoje yra Ahimsa principas – nedaryti žalos. Ir, taip… valgant gyvūninį maistą, tas klausimas natūraliai iškyla.
Bet aš šiandien nededu jokio “brūkšnio”. Aš tiesiog bandau. Ir čia susiduriu su savo pačios ribomis.
Nes man svarbu, kad mityba būtų subalansuota: pakankamai baltymų, angliavandenių, riebalų. Pradžioje dažnai eina viskas iš azarto: „o, kaip faina, pabandysiu!“ O paskui… tarsi atsitrenki į sieną. Nes senasis patogumas labai vilioja: graikiškas jogurtas – ir viskas, vištienos krūtinėlė – ir ramu. O augalinė mityba reikalauja visai kito dalyko: įgūdžių.
Kaip susikurti tą lengvumą ir paprastumą? Kaip padaryti, kad būtų greita, skanu ir maistinga? Tam reikia laiko. Ir tai labai panašu į naujo įpročio formavimą – neišvengiamai praeiname diskomforto etapą, nes išeiname iš įprastų pasirinkimų. Turime praplėsti savo dabartines ribas.
Ir būtent čia daugelis pavargsta. Nes lyg ir valgai sočiai, bet vis tiek jaučiasi “sunku”, lyg laikytumeisi dietos. Tik ne dėl maisto kiekio – o dėl to, kad valgai kitaip nei anksčiau.
Bet perėjus tą ribą, nauji pasirinkimai tampa tokia pat įprasta gyvenimo dalimi.
Šiandien noriu nešti mintį, kad aš ir pati mokausi plėsti savo ribas – plėsti galimybes, išjausti diskomfortą ir paversti jį malonumu gaminti, ieškoti, kurti, atrasti. Su vidiniu užsidegimu. Per malonumą. 🤍





