Gaminimo eiga

1. Pašildau prieskonius ghi svieste.

Puode ištirpinu ghi sviestą. Sudedu smulkiai supjaustytą šviežią imbierą ir kmynus.

Šildau ant nedidelės kaitros, kol atsiskleidžia jų aromatas. Tuomet tiesiai į puodą patarkuoju muskato riešuto, įberiu džiovinto imbiero ir ciberžolės. Viską trumpai pamaišau, saugodama, kad prieskoniai nesudegtų.

2. Sudedu mėsą.

Mėsą supjaustau nedideliais gabalėliais, sudedu į puodą ir apkepinu su prieskoniais, kol jos paviršius lengvai apskrunda.

Mėsą galite rinktis pagal savo skonį. Svarbu atsižvelgti į jos rūšį, nes nuo to priklausys troškinimo laikas.

3. Įdedu daržoves.

Morką ir sviestinį moliūgą smulkiai sutarkuoju. Sudedu prie mėsos, išmaišau ir kelias minutes lengvai apkepinu.

Tuomet, įpilu šiek tiek vandens ir troškinu, kol ji beveik suminkštėja.

4. Sudedu ryžius.

Basmati ryžius kelis kartus gerai nuplaunu, kol vanduo tampa beveik skaidrus.

Sudedama į puodą su mėsa ir daržovėmis, įberiu druskos, išmaišau ir prireikus papildau vandeniu. 

Puodą uždengiu, sumažinu kaitrą ir troškinu, kol ryžiai suminkštėja ir sugeria skystį.

5. Pabaigoje – žalumynai ir paskutiniai skonių akcentai.

Į paruoštą plovą įmaišau šviežių kalendros lapelių ir krapų.

Patiekiu su natūraliai raugintais agurkais, o viršų apibarstau juodgrūdės sėklomis.

Kaip ilgai troškinti mėsą?

Troškinimo trukmė priklauso nuo pasirinktos mėsos ir gabalėlių dydžio.

• Vištiena ar kalakutiena: nedideliems gabalėliams dažniausiai pakanka apkepinimo ir tolesnio 12–15 min. troškinimo kartu su ryžiais.

• Kiauliena: pagal gabalėlių dydį ir mėsos dalį prieš sudedant ryžius gali reikėti maždaug 20–40 min. troškinimo.

• Jautiena ir žveriena: troškinimui skirti gabalėliai gali minkštėti 45–90 min. ar ilgiau. Ryžius sudedu tik tuomet, kai mėsa jau beveik minkšta.

Svarbu, kad mėsa būtų ne tik minkšta, bet ir saugiai iškepusi. Jei ją tenka troškinti ilgiau, išgaravusį skystį papildau, o prieš sudėdama ryžius įvertinu bendrą vandens kiekį.

Kodėl būtent toks ingredientų derinys? Ajurvedinis požiūris

Ajurvedoje maistas vertinamas ne tik pagal skonį, bet ir pagal savybes, energetiką bei poveikį po virškinimo. Būtent šių savybių pažinimas leidžia sąmoningai derinti ingredientus ir kurti balansą.

Šiame plove siekiu suderinti Vatos ir Kaphos savybes. Abi došos pasižymi šaltumu, tačiau Vata yra sausa ir lengva, o Kapha – drėgna ir sunki. Todėl mano tikslas – suteikti šilumos, bet neišsausinti, pamaitinti, bet neapsunkinti.

• Imbieras, kmynai, muskatas ir ciberžolė suteikia šilumos, aromato ir tradiciškai siejami su Agni – virškinimo ugnies – palaikymu.

• Moliūgas, morkos ir basmati ryžiai suteikia saldaus skonio, maitinimo, o troškintos daržovės – minkštumo ir drėgnumo.

• Ghi sviestas suteikia aliejingumo, kuris padeda atsverti Vatai būdingą sausumą.

• Rauginti agurkai papildo rūgščiu skoniu, kuris tradiciškai mažina Vatą, tačiau gali didinti Kaphą, todėl jų renkuosi saikingai. Juodgrūdės suteikia pikantišką skonio akcentą.

Maisto transformacija – daugiau nei receptas

Man Ajurvedinė virtuvė nėra vien egzotiški prieskoniai ar indiški patiekalai. Tai gebėjimas įprastą maistą transformuoti per jo skonius, savybes ir gaminimo būdą, atsižvelgiant į sezoną, savijautą bei individualius poreikius.

Šiame plove sujungiu maitinantį saldų skonį, prieskonių šilumą, troškinimo suteikiamą drėgnumą ir saikingą aliejingumą.

Taip, remdamasi tradiciniais Ajurvedos principais, kuriu patiekalą, kuriame siekiu suderinti maitinimą ir virškinimo šilumą.

Nes man maisto transformacija prasideda nuo supratimo, ne tik ką dedu į puodą, bet ir kodėl.

Su šiluma, Natalija | Skonio burtai