Pomidorinis mėsos troškinys kazane – pirmas kartas, kurį tikrai kartosiu
Gavau dovanų kazaną su krosnele – ir, žinoma, prasidėjo naujas mano eksperimentų etapas. Mokausi jį prisijaukinti, suprasti ugnį, gaminimo eigą ir, svarbiausia, neskubėti.
Pirmasis mano troškinys kazane pavyko tiesiog puikiai. Nors pradžia buvo tokia, kad akimirką jau galvojau – į ką aš čia įsivėliau? 🙂
Užkūriau per didelę ugnį, o tik tada ant jos pastačiau kazaną, nors reikėjo daryti atvirkščiai. Lauke stiprus vėjas, dūmų pilna, vėliau dar ir lietus prasidėjo. Žodžiu, visos sąlygos pirmajam kartui 😀 ! Bet nenuleidau rankų. Leidau ugniai nurimti, pati nurimau kartu su ja ir tiesiog tęsiau.
Ir, patikėkite, rezultatas pranoko visus mano lūkesčius.
Ką naudojau troškiniui?
Šį kartą tikslių kiekių nerašau, nes tai buvo mano pirmasis eksperimentas su kazanu. Be to, gaminant tokiame puode porcijos visai kitos nei įprastoje virtuvėje. Tačiau ingredientais ir pačia gaminimo eiga tikrai noriu pasidalinti.
Naudojau:
- žvėrieną;
- svogūnus;
- morkas;
- basmati ryžius;
- cukiniją;
- šviežius pomidorus be odelių;
- pomidorų pastą;
- alyvuogių aliejų;
- mano pačios virtą ghį sviestą;
- šviežias žoleles.
Prieskoniams:
- kalendrų sėklas;
- kuminą;
- pankolių sėklas;
- kmynus;
- ožragę;
- ciberžolę;
- juoduosius pipirus;
- druską;
- pomidorų ir česnakų prieskonių mišinį.
Žvėrienos paruošimas
Žvėrieną iš anksto marinavau su tais pačiais prieskoniais, kuriuos vėliau naudojau troškiniui. Kalendrą, kuminą, pankolį, kmynus ir ožragę sutryniau, dėjau ciberžolės, pipirų, druskos, pomidorų ir česnakų mišinio bei šiek tiek svogūno.
Mėsą palikau marinuotis maždaug pusei savaitės.
Gaminimas kazane
Į įkaitusį kazaną pyliau alyvuogių aliejaus ir savo virto ghį sviesto. Apkepinau mėsą. Ir čia buvo pirmasis mano mažas džiaugsmas – mėsa neprilipo! Vadinasi, kazaną paruošiau gerai.
Kartu su mėsa įdėjau visą svogūną. Vėliau, kai jis jau buvo atidavęs savo skonį, išėmiau.
Kadangi pradžioje ugnis buvo gerokai per stipri, vanduo greitai garavo, todėl jo vis papildydavau. Kai malkos apdegė ir ugnis nurimo, prasidėjo tas tikrasis lėtas virimas. Žvėrieną troškinau gerokai ilgiau nei valandą.
Kai mėsa jau buvo gerai pasitroškinusi, išėmiau visą svogūną ir sudėjau pjaustytas morkas bei nuplautus basmati ryžius.
Artėjant gaminimo pabaigai sudėjau daug šviežių pomidorų. Juos prieš tai užpyliau verdančiu vandeniu, nulupau odeles ir supjausčiau. Kartu dėjau pjaustytą cukiniją. Papildomai pagardinau tais pačiais prieskoniais.
Dar šiek tiek patroškinusi įmaišiau pomidorų pastos, o pačioje pabaigoje – šviežių žolelių.
Ir štai čia slypi visas šio troškinio skonis
Ne tik prieskoniuose ar kazane.
Šis gaminimas man dar kartą priminė, ką reiškia susidurti su kliūtimis ir nenuleisti rankų. Kartais nereikia iš karto visko taisyti, mesti ar nuspręsti, kad nepavyko. Reikia leisti situacijai šiek tiek nurimti. O kartais – nurimti pačiai.
Ugnis sumažėjo. Kazanas ramiai burbuliavo. O aš vis labiau supratau, ką darau.
Ir galiausiai gavau tokį troškinį, kurio skonis pranoko mano pačios lūkesčius.
Tikslių proporcijų šį kartą sąmoningai nepalieku. Dar tik mokausi gaminti kazane, stebiu ugnį, produktų kiekius, jų sudėjimo laiką. Kai jį geriau prisijaukinsiu, būtinai atsiras ir mano tiksliai išdirbtų receptų.
O kol kas tai – mano pirmasis žvėrienos troškinys kazane. Su dūmais, vėju, lietumi, trupučiu įtampos ir labai skania pabaiga. 🌿





